Kaip duomenis renka technologijų įmonės?
Didelės technologijų įmonės, pvz "Google", „Facebook“ ir „Amazon“ naudotojų duomenis renka keliais būdais. Šie duomenys gali būti renkami iš vartotojų sąveikos su šiomis įmonėmis, pvz., „Google“ atliekamų paieškų, „Facebook“ įrašų ar „Amazon“ pirkimų. Duomenys taip pat gali būti renkami iš trečiųjų šalių šaltinių, tokių kaip rinkodaros įmonės, vyriausybinės agentūros ir socialinė žiniasklaida.
Surenkami duomenys gali apimti tokią informaciją kaip vartotojo vieta, aplankytos svetainės, naudojami paieškos terminai, socialinių tinklų įrašai, pirkimai ir sąveika su kitais vartotojais. Technologijų įmonės naudoja šiuos duomenis kurdamos vartotojų profilius, kuriuos naudojant galima nukreipti konkrečias reklamas kiekvienam vartotojui.
Tačiau technologijų įmonių duomenų rinkimas sukėlė susirūpinimą dėl vartotojų privatumo. Vartotojai gali nežinoti, kiek duomenų apie juos surinkta arba kaip tie duomenys naudojami. Be to, duomenys gali būti naudojami piktybiniais tikslais, pavyzdžiui, tapatybės vagystei ar elektroniniams nusikaltimams.
Kitoje straipsnio dalyje nagrinėsime, kaip įmonės naudoja šiuos duomenis kurdamos tikslines reklamas ir kokias rizikas sieja su šia praktika.
Kaip didžiosios technologijų įmonės renka mūsų duomenis?
Šiais laikais kasdieniams darbams naudojame vis daugiau technologijų. Išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau šios technologijos taip pat renka duomenis apie mūsų elgesį, pageidavimus ir įpročius. Didelės technologijų įmonės naudoja šiuos duomenis kurdamos tikslines reklamas vartotojams.
Didelės technologijų įmonės renka šiuos duomenis iš įvairių šaltinių, įskaitant slapukus, paskyros informaciją ir IP adresus. Slapukai yra mūsų kompiuteriuose saugomi failai, kuriuose yra informacijos apie mūsų naršymo įpročius. Paskyros informacija apima informaciją, kurią pateikiame svetainėms kurdami paskyrą, pvz., mūsų vardą, el. pašto adresą ir amžių. IP adresai yra unikalūs numeriai, priskirti kiekvienam įrenginiui, prijungtam prie interneto.
Tada šios įmonės naudoja šiuos duomenis kurdamos tikslines reklamas vartotojams. Jie analizuoja surinktus duomenis, kad nustatytų vartotojų pageidavimus ir siunčia jiems reklamas pagal jų interesus. Pavyzdžiui, jei vartotojas ieško sportinių batų internete, didelės technologijų įmonės gali nusiųsti tam vartotojui sportinių batų skelbimus.
Šie tiksliniai skelbimai gali atrodyti naudingi vartotojams, tačiau jie taip pat kelia susirūpinimą dėl privatumo. Vartotojai gali nežinoti apie juos surinktų duomenų kiekio arba jiems gali nepatikti šių duomenų naudojimas kuriant tikslinę reklamą. Štai kodėl svarbu suprasti, kaip didelės technologijų įmonės renka ir naudoja mūsų duomenis, taip pat privatumą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Kitoje dalyje apžvelgsime privatumo įstatymus ir reglamentus visame pasaulyje ir palyginsime skirtumus tarp šalių.
Kaip vartotojai gali apsaugoti savo asmeninius duomenis?
Dabar, kai pamatėme, kaip technologijų įmonės naudoja mūsų asmeninius duomenis ir kaip vyriausybės bei reguliavimo institucijos stengiasi apsaugoti mūsų privatumą, pažiūrėkime, ką galime padaryti, kaip vartotojai, kad apsaugotume savo asmeninius duomenis.
Pirma, svarbu žinoti, kuo dalijamės internete. Socialiniai tinklai, programos ir svetainės gali rinkti informaciją apie mus, net jei mes jiems to aiškiai neleidžiame. Todėl turime žinoti, kokia informacija dalijamės internete ir kaip ji gali būti panaudota.
Tada galime imtis veiksmų, kad apribotume dalijamos informacijos kiekį. Pavyzdžiui, galime apriboti programoms suteikiamus leidimus, nebendrinti savo buvimo vietos, naudoti el. pašto adresus ir slapyvardžius, o ne tikrąjį vardą ir nesaugoti slaptos informacijos, pvz., socialinio draudimo numerio ar internetinės bankininkystės informacijos.
Taip pat svarbu reguliariai tikrinti mūsų internetinių paskyrų privatumo nustatymus, apriboti viešai bendrinamą informaciją ir apriboti prieigą prie paskyrų bei įrenginių naudojant stiprius slaptažodžius ir įgalinant dviejų šalių patvirtinimą.
Galiausiai galime naudoti įrankius, pvz., skelbimų blokatorius ir naršyklės plėtinius, kad apribotume reklamuotojų ir technologijų įmonių internetinį stebėjimą ir duomenų rinkimą.
Apibendrinant, mūsų asmens duomenų apsauga internete yra kasdienis darbas. Žinodami, kuo dalijamės, ribodami bendrinamos informacijos kiekį ir naudodami įrankius, kad apribotumėte internetinį stebėjimą, galime apsaugoti savo privatumą internete.
